Naudinga informacija
KTU Fundamentaliųjų mokslų fakulteto bakalauro studijų programos
Publikuota: 2010/07/07
Nuo 2010-05-25 iki 2010-07-19 Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija bendrajam priėmimui organizuoti priima prašymus dalyvauti konkurse į Fundamentaliųjų mokslų fakulteto bakalauro studijų programas:
TAIKOMOJI MATEMATIKA,
TAIKOMOJI MATEMATIKA+EKONOMIKA,
TAIKOMOJI FIZIKA,
MEDŽIAGŲ MOKSLAS.
Kviečiame rinktis naują studijų programą TAIKOMOJI MATEMATIKA+EKONOMIKA!!!
Šiais metais pirmą kartą priimame į dviejų krypčių – pagrindinės krypties TAIKOMOJI MATEMATIKA ir gretutinės studijų krypties EKONOMIKA bakalauro studijų programą, kurią baigus suteikiamas dvigubas – pagrindinės krypties MATEMATIKOS ir gretutinės krypties EKONOMIKOS bakalauro kvalifikacinis laipsnis. Lyginant su Taikomosios matematikos studijų programos verslo sistemų specializacija (fakultetas ją teikia jau 15 metų), naujoje dviejų krypčių studijų programoje, daugiau kreditų skirta ekonomikos dalykams. Studijų programos trukmė – 4 m., apimtis – 160 kreditų, iš jų:
-
110 kreditų sudaro pagrindinės studijų krypties dalykai (matematinės analizės, modeliavimo, optimizavimo, tikimybių teorijos ir statistikos, duomenų analizės, informatikos, inžinerijos ir kiti dalykai),
-
40 kreditų sudaro gretutinės studijų krypties dalykai (mikro- makroekonomika, vadybos pagrindai, apskaitos pagrindai, finansų pagrindai, marketingas, žmonių išteklių ekonomika, tarptautiniai ekonominiai santykiai, ekonomikos planavimas ir kiti dalykai);
-
10 kreditų sudaro bendrieji universitetinių studijų dalykai (užsienio kalba, teisės pagrindai, komunikavimo pagrindai ir kiti).
Šią programą baigęs absolventas turės matematikos, informatikos, ekonomikos žinių ir gebėjimų, kurių reikia ekonomikos analizės, prognozavimo ir optimalaus valdymo uždaviniams spręsti. Jis gebės parinkti tinkamus matematinius metodus ir optimalius algoritmus realioms problemoms spręsti, interpretuoti gautus tyrimo rezultatus. Absolventas galės dirbti ekonomistu-analitiku, rinkos tyrėju, duomenų analizės specialistu bankuose, gamybos, logistikos, prekybos ir kitose paslaugų įmonėse.
Plačiau apie kitas fakulteto teikiamas bakalauro studijų programas: http://fmf.ktu.lt/lt/stojantiesiems/
Fundamentaliųjų mokslų fakulteto dekanas doc. dr. Vytautas Janilionis
Susieta: Kur stoti?, Studijos, Taikomoji matematika
» Kategorija Apie fakultetą, Studijos | Komentuoti
Žvilgsnis iš arčiau: priėmimas į aukštąsias mokyklas 2010 metais
Publikuota: 2010/06/29
Įsibėgėjantis stojimų į aukštąsias mokyklas maratonas skatina dar kartą parašyti straipsnį šia tema. Ypač dėl to, kad praktiškai kiekvienais metais Lietuvoje keičiama priėmimo tvarka, abiturientai ir studentai nuolat išbando naujas švietimo reformas. Tokia „dinamika“ skatina painiavą ir tenka prieš pat stojimus vėl iš naujo tikrinti naujausius tvarkos pakeitimus, kurių gali pakankamai daug.
Na, bent jau šių metų tvarka yra jau patvirtinta ir naujovių nebeturi būti. Apie pagrindines stojimo taisykles rašė daugelis naujienų tarnybų, tačiau menkai dėmesio buvo skiriama bendram vaizdui sudaryti ir paaiškinti, kas laukia būsimų studentų po oficialaus įstojimo į aukštąją mokyklą.
Apie tai kalbame su Kauno technologijos universiteto Fundamentaliųjų mokslų fakulteto prodekanu prof. dr. Giedriumi Laukaičiu.
Susieta: Kur stoti?, Studijos
» Kategorija Stojimai, Studijos | Komentuoti
Kobra TV: KTU Fundamentaliųjų mokslų fakultetas iš arti (Video)
Publikuota: 2010/06/23
Pristatome dviejų dalių Kobra TV parengtus video siužetus apie Kauno technologijos universiteto Fundamentaliųjų mokslų fakulteto rengiamas studijų programas, jų kryptis, mokslinę fakulteto veiklą ir kitas įdomybes. Smagaus žiūrėjimo!
Susieta: Fakulteto laboratorijos, Studijos, Taikomoji fizika, Taikomoji matematika, Video medžiaga
» Kategorija Apie fakultetą, Karjeros perspektyvos, Medžiagų mokslas, Taikomosios fizikos mokslas, Taikomosios matematikos mokslas | Komentuoti
Verslo rizikos problemas sprendžia matematikai
Publikuota: 2010/06/20
Kodėl valdoma rizika?
Bet kuris verslo sprendimas, teisingas ar klaidingas, yra susijęs su rizika. Kiekvienoje įmonėje nuolatos yra ieškomi tokie sprendimai, kurie vestų verslą pirmyn. Rizika neišvengiamai egzistuoja, nepaisant ar tai stambi kompanija ar smulkus verslo subjektas, ar tai pelno siekianti ar labdaringa organizacija. Bet kuriuo metu siekis išbandyti naujas verslo galimybes yra sietinas su sprendimais, kurie neišvengiamai susiję su rizika. Gebėjimas identifikuoti ir planuoti riziką šiandien yra vienas iš svarbiausių valdymo funkcijos aspektų.
Įmonių rizikos valdymas visada buvo ir bus svarbus. Pastarųjų metų pasauliniai įvykiai rizikos vertinimą padarė dar svarbesniu: su finansiniais sunkumais susidūrė daug stambių kompanijų; daug verslo subjektų nukentėjo nuo nekilnojamo turto burbulo ar bankų nemokumo; išryškėjo ir kultūriniai nesutarimai. Verslo rizikos vertinimas sudaro sąlygas efektyviai ieškoti sprendimų susidūrus su tokiais įvykiais, o taip pat ir stiprinti gebėjimus kuriant vertę versle. Ši vertė yra maksimizuojama, kai verslo strategijos ir tikslai nustatomi siekiant pusiausvyros tarp augimo (grąžos) ir tai lydinčios rizikos, efektyviai paskirstant resursus.
Susieta: Moksliniai tyrimai, Taikomoji matematika
» Kategorija Taikomosios matematikos mokslas | Komentuoti
Finansinių rinkų modeliavimas arba kam investavimui reikalinga matematika
Publikuota: 2010/06/05
Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad investavimas finansų rinkose yra paprastas dalykas. Daugelis žmonių tiesiog eina į banką ir dalį savo pinigų padeda į taupomąją sąskaitą. Geriausiu atveju nusiperka obligacijų arba taip vadinamų nerizikingų vertybinių popierių. Tačiau jie nesusimąsto, kad metinė infliacijos norma gali viršyti uždirbamas metines palūkanas ir taip tokia investicija gali atnešti ne pelno, bet nuostolių. Dar blogiau, kai piliečiai pinigus laiko namuose, manydami, kad taip apsaugo savo turtą nuo investavimo rizikos. Tačiau taip jie gali tik padidinti riziką. Pinigai gali nuvertėti dėl infliacijos, būti prarasti dėl nelaimingų atsitikimų, gali būti pavogti ir pan. Investavimo patirtis rodo, kad didžiausią pelną atneša ilgalaikė investicija į vertybinius popierius.
Pasiturintys investuotojai gali suformuoti investicinį portfelį iš žinomų, patikimų ir pelningai dirbančių firmų ar kompanijų akcijų ar ilgalaikių obligacijų, o taip pat pirkdami vyriausybės leidžiamus trumpos trukmės skolos vertybinius popierius. Mažiau pasiturintys investuotojai apsiriboja tik taupomosiomis sąskaitomis ir obligacijomis. Pasirodo, kad investuoti į rizikingus vertybinius popierius verta net ir nedideles sumas. Tačiau tam reikalingas investavimo finansų rinkose teorijos supratimas.
Šiuolaikinė investavimo teorija naudoja pakankamai sudėtingus matematinius metodus, kaip antai, tikimybių teoriją ir matematinę statistiką, procesų teoriją bei stochastinį skaičiavimą. Reikia pabrėžti, kad investavimo mokslas neduoda tikslių receptų kaip tapti milijonieriumi. Ši teorija moko kaip optimaliai investuoti į vertybinius popierius, t.y. kaip sudaryti investicinį portfelį su kiek įmanoma didesne tikėtina grąža ir kiek įmanoma mažesne rizika.
Susieta: Moksliniai tyrimai, Taikomoji matematika
» Kategorija Taikomosios matematikos mokslas | Komentuoti
Kaip vyks priėmimas į aukštąsias mokyklas 2010 metais (Video)
Publikuota: 2010/05/30
Kadangi šįmet pasikeitė stojimo į aukštąsias mokyklas tvarka, trumpai papasakosime apie pagrindines naujoves. Visų pirma, šie metai yra pirmutiniai, kuomet stojimo prašymai pildomi internetu (adresu www.lamabpo.lt.) – atvykti į mokymo įstaigas yra nebūtina. Apie tai ir kitas naujoves LRT televizijai pasakojo Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) prezidentas Pranas Žiliukas.
Švietimo ir mokslo ministerija praneša, jog iš viso bendrajame priėmime šiemet dalyvauja 44 valstybinės ir privačios aukštosios mokyklos: 21 universitetas ir 23 kolegijos. Priėmimas į universitetus ir kolegijas vyksta vienu metu. Stojantysis gali prioriteto tvarka į prašymą įrašyti iki 12 pageidavimų į bet kurių bendrajame priėmime dalyvaujančių aukštųjų mokyklų studijų programas.
Šių metų laidos abiturientams pakaks tik užsiregistruoti internete – brandos atestatų duomenys priėmimo sistemą pasieks tiesiai iš valstybinės duomenų bazės. Na, o mokyklas baigę anksčiau, atestatus turės pristatyti į vieną iš bendrojo priėmimo punktų. Šiemet veiks dvylika duomenų tvarkymo punktų aštuoniuose šalies miestuose – jų kontaktai ir darbo laikas nurodytas puslapyje www.lamabpo.lt.
Numatoma, kad 2010 m. valstybė finansuos beveik 19 tūkstančių pirmakursių studijas – 9,7 tūkstančio universitetuose ir 9,2 tūkstančio kolegijose. Nepatekę į valstybės finansuojamas vietas, galės rinktis mokamas studijas.
Šiemet pagrindinis priėmimas bus organizuojamas dviem etapais. Pirmojo etapo pabaigoje stojančiajam bus pasiūlyta pasirinkti jam garantuotą valstybės finansuojamą vietą arba mokamą vietą, jei jos buvo pageidavęs. Jei stojantysis pateikto pasiūlymo atsisakys, jis pateks į antrąjį priėmimo etapą, prieš kurį galės koreguoti ankstesnių savo pasirinkimų eiliškumą. Į papildomą priėmimą galės pretenduoti tik dalyvavę pagrindiniame priėmime. Dalyvaujantys papildomame priėmime galės deklaruoti kitus pasirinkimus nei pagrindiniame.
Pirmieji bendrojo priėmimo rezultatai bus skelbiami liepos 23 dieną. Bendrasis priėmimas baigsis rugpjūčio 12 d., kai bus pasirašytos paskutinės sutartys tarp gavusiųjų valstybės finansavimą ir aukštųjų mokyklų.
Susieta: Kur stoti?
» Kategorija Stojimai | Komentuoti
Kas mūsų laukia netolimoje ateityje?
Publikuota: 2010/05/22
Kiekvienam žmogui norisi numatyti ateitį ar bent jau žinoti ko joje tikėtis, gerėjimo ar blogėjimo. Tokias problemas, galima spręsti įvairiomis metodikomis: krištoliniais rutuliais, taro kortomis, kavos tirščiais, paukščių skrydžiu(jei kregždutė skrenda uodega į priekį – išmokės algą). Šiame straipsnelyje ir bus aptariama viena iš metodikų, kaip reikia atlikti tokį prognozavimą.
Visada galime kalbėti tiksliai ir, dažniausiai,- nesuprantamai arba šiek tiek plačiau ir kartu – daug aiškiau, vėl gi – tik dažniausiai taip. Tad tie, kurie nori konkrečių detalių be jokių papildomų niuansų – keliaukite tiesiai į antrąją dalį, o kas nori įžangos prašome skaityti toliau.
Nuspėjimas šiuo metodu apie kurį rašau pagrįstas labai paprastu dalyku, su kuriuo mes kiekvienas susidūrėme dar visai neseniai. Sniegas: kas iškart šauna į galvą? Snaigės krenta žemyn, nes jas veikia žemės trauka, jos ramiai, truputi besisukdamos aplink savo ašį, dėl oro pasipriešinimo, leidžiasi žemyn, kol susiduria su žeme. Čia viskas aišku, tokiomis sąlygomis, jei žinome pradinę snaigės būseną, žinosime tiksliai kur ji nusileido (išvadose apie tai plačiau).
Susieta: Moksliniai tyrimai, Taikomoji matematika
» Kategorija Taikomosios matematikos mokslas | Komentuoti
Vandenilio energetika. Trečia dalis: vandenilio energetikos problemos – iššūkis pasaulio ir Lietuvos fizikams
Publikuota: 2010/05/14
Ankstesnėse straipsnių dalyse (pirmojoje ir antrojoje) minėtas problemas aktyviai sprendžia viso pasaulio mokslininkai – tame tarpe ir Lietuvos. Plataus masto kuro elementų vartojimą riboja jų aukšta gamybos bei eksploatacijos savikaina, nepakankamas efektyvumas, todėl ieškoma efektyvesnių katalizatorių bei naujų funkcinių medžiagų dviejose perspektyviausiose – polimerinių (PEFC ir DMFC) bei kietųjų oksidų (SOFC) elektrolitų – kuro elementų grupėse.
Vandenilio energetikos tematikoje aktyviai dirba Lietuvos energetikos instituto (Prof. habil.dr. Jurgis Vilemas, V.m.d. dr. Darius Milčius), Kauno technologijos universiteto (Prof. habil.dr. Julius Dudonis, Prof. dr. Giedrius Laukaitis), Vilniaus universiteto (Prof. habil.dr. Antanas Feliksas Oriukas, Doc. dr. Algimantas Kežionis), Vytauto Didžiojo universiteto (Prof. habil.dr. Liudvikas Pranevičius, Doc. dr. Liudas Pranevičius) mokslininkai. Šie mokslininkai dirba pagrindinėse vandenilio energetikos srityse ir sprendžia konkrečias problemas, kurios susiję su vandenilio kietakūnio kuro elemento elektrolitais, vandenilio gavimu, panaudojant nanokristalines membranas, vandenilio saugojimu, naudojant nanokristalinius metalų ir jų lydinių hidridus bei visuomenės mokymu ir švietimu apie vandenilio energetiką.
Susieta: Moksliniai tyrimai, Taikomoji fizika
» Kategorija Taikomosios fizikos mokslas | Komentuoti
Vandenilio energetika. Antra dalis: kuro elementai ir vandenilio transportavimas
Publikuota: 2010/05/04
Nežiūrint pirmoje straipsnio dalyje išvardintų kuro elementų privalumų ir tariamo paprastumo, platus (masinis) jų vartojimas iki šiol yra gana ribotas, nors pats principas buvo žinomas dar devynioliktame amžiuje (W.Grove ir J.Schönbein darbai), o dabartinių kuro elementų prototipai buvo naudojami JAV kosminėje „Apollo“ programoje. Pastaraisiais dešimtmečiais kuro elementai yra viena iš veržliausiai besivystančių mokslinių tyrimų krypčių, ir pasiekti moksliniai bei technologiniai sprendimai jau leidžia naudoti jų prototipus įvairioms reikmėms (žr. 1 lentelę).
Pagrindinės kuro elementų rūšys
Kaip jau supratote ir pirmos straipsnio dalies, kuro elementai (angl. fuel cells) cheminę energiją tiesiogiai paverčia elektros energija. Svarbiausios šiuolaikinių kuro elementų rūšys yra: fosforo rūgšties, šarminis, lydytų karbonatų, polimerinių elektrolitų, tiesioginio metanolio, kietųjų oksidų. Jų techninės charakteristikos bei panaudojimo sritys yra išvardytos 1 lentelėje. Nežiūrint gana skirtingų parametrų, visus juos vienija tas pats universalus veikimo principas – anodinėje reakcijoje vyksta vandenilio ar organinių molekulių elektrocheminė oksidacija, generuojanti elektronus, kurie yra naudojami katodinėje reakcijoje – oro deguonies redukcijoje, pernešant elektronus (tekant elektros srovei) išorinėje grandinėje (2 pav.).
Susieta: Energetikos fizika, Moksliniai tyrimai
» Kategorija Taikomosios fizikos mokslas | Komentuoti
Vandeninio energetika. Pirma dalis: vandenilis – ekologiškai švarios energijos šaltinis
Publikuota: 2010/04/28
XVII a. prasidėjusios mokslinės-techninės revoliucijos esmė ir priežastis buvo ta, kad žmonijai nepakako vien tik tuomet prieinamų atsinaujinančių energijos šaltinių ir buvo imta naudoti per milijonus metų Žemėje sukauptą energiją (anglį, naftą, gamtines dujas ir kt.). Neišvengiamai tai veda į šių išteklių stoką ir ekologinę katastrofą dar jiems net neišsekus. Ekologinės katastrofos žmonija išvengs tik tuo atveju, jei sugebės įvykdyti antrąją mokslinę-techninę revoliuciją, sukurdama tokias technologijas ir medžiagas, kurios leistų taip efektyviai panaudoti atsinaujinančius energijos šaltinius, kad užtikrintų ne tik esamą pramonės lygį, bet ir spartų jos augimą.
Šiandieniniame pasaulyje vandenilio energetika gali būti vienu iš efektyviausių kelių išspręsti susidariusias globalines energetikos ir aplinkosaugos problemas. Yra nustatyta, kad globalinio atšilimo efektas yra susijęs su padidėjusia išmetamųjų dujų emisija (anglies junginiai, pvz.: CO2) (1 pav.) (nors šiai nuomonei kai kurie skeptikai nepritaria, bet tai kol kas oficiali akademinės visuomenės pozicija). Praeitame šimtmetyje globalinė paviršiaus temperatūra kilo 0,6 oC/amžiui greičiu. Ši tendencija per pastaruosius 25 metus dramatiškai didėjo. Remiantis trimis, gerai žinomais atmosferinių reiškinių tyrimo centrais: Princeton (JAV), Hamburg (Vokietija) ir IPCC (Didžioji Britanija) temperatūra per 25 metus atitinkamai kilo 2,3, 1,3 ir 1,7oC greičiu. Taip pat buvo nustatyta, kad Atlanto, Ramiojo ir Indijos vandenynų nuo 1995 metų iki 2007 m. temperatūra pakilo 0,06oC (US National Oceanic and Atmospheric Administration). JAV energetikos departamento duomenimis 2015 metais pasaulinė anglies junginių emisija išaugs 54% nuo 1990 metų lygio ir tai sukels 1,7–4,9 C atšilimą 1990–2100 metų laikotarpiu.
Susieta: Energetikos fizika, Moksliniai tyrimai, Taikomoji fizika
» Kategorija Medžiagų mokslas, Taikomosios fizikos mokslas | komentarai: 2
