Greta didžiausių XX amžiaus energetinių išradimų tokių, kaip atominės energijos įrenginiai, taip pat XX amžiuje išrasti lazeriai įgyja vis svarbesnį vaidmenį moksle, technologijose ir buityje. Per praėjusį pusę amžiaus jie įsiskverbė į įvairiausias žmonių veiklos sritis, o kai kurių naudingumas nebūtų galimas be lazerių panaudojimo.

Tęsiame pasakojimą apie investavimo problemas ir jų sprendimo būdus. Priminsime, jog pagrindinis investavimo tikslas - sugebėti suvaldyti riziką ir gauti pelną. Tai padeda padaryti įvairūs matematiniai modeliai, apie kuriuos ir pasakojama šiame straipsnyje.

Jeigu investicijas reikėtų apibūdinti tik dviem žodžiais, manau, niekas nesuabejotų ir joms charakterizuoti pasirinktų žodžius - pelnas ir rizika. Tai faktoriai, kurie geriausiai įvertina šį žodį. Kas yra pelnas - puikiai suvokiama ne tik investuotojams, bet ir eiliniams žmonėms, tačiau kaip reikėtų įvertinti riziką ir išvengti galimų nuostolių, klausimas rūpimas ne tik finansų rinkos dalyviams ar jos specialistams, tačiau ir statistikams, aktuarams bei matematikams.

Kiekvienam žmogui norisi numatyti ateitį ar bent jau žinoti ko joje tikėtis, gerėjimo ar blogėjimo. Tokias problemas, galima spręsti įvairiomis metodikomis: krištoliniais rutuliais, taro kortomis, kavos tirščiais, paukščių skrydžiu(jei kregždutė skrenda uodega į priekį – išmokės algą). Šiuose straipsniuose ir bus aptariama viena iš matematinių metodikų, kaip reikia atlikti tokį prognozavimą.

Optika [gr. optos – regimas] – tai fizikos mokslo šaka, tirianti šviesos prigimtį, sklidimą ir sąveiką su medžiaga. Šis mokslas yra vienas seniausių, visais raidos etapais labai susijęs su praktikos poreikiais. Iki 18 a. pabaigos tyrė tik regimąją šviesą. Šiuolaikinė optika tiria regimąsias, ultravioletines ir infraraudonąsias elektromagnetines bangas. Nuo kitų fizikos mokslo šakų, tiriančių elektromagnetines bangas, optika skiriasi ne tiek bangų ilgio ruožu, kiek savitais bangų sužadinimo ir tyrimo metodais.

Neretai žiniasklaidoje aptinkame straipsnių apie tai, kaip aukštąjį mokslą baigę žmonės priversti dirbti nekvalifikuotą darbą vien dėl to, kad darbo rinkoje trūksta darbo vietų. Bet prieš pasiduodami pesimizmui, žvilgtelėkime ir į kitą fronto pusę – pasidomėkime tikra istorija, kaip studijos Kauno technologijos universiteto (KTU) Fundamentaliųjų mokslų fakultete (FMF) plačiai atvėrė duris į Vokietiją ir sukūrė galimybę ten kilti karjeros laiptais.

Nanogelių poreikis perspektyva ir poreikis tikrai yra milžiniškas. Šioje srityje intensyviai dirba Japonijos, JAV, Vokietijoje mokslininkai. Polimerinių hidrogelių modifikavimo ir nanogelių sintezės tyrimus, panaudojant didelių energijų didelės apšvitos dozės jonizuojančiąją spinduliuotę vykdo Lenkijos ( prof. J.M. Rosiak Technical University of Lodz), Turkijos ( Prof. Olgun Guven, Hacettepe University), Kazakstano, Indonezijos, Egipto, Argentinos mokslinės grupės. Tad ir pasiekimų yra pačių įvairiausių.

Prognozavimas, tikras, matematinės sistemotyros uždavinys, kuomet duomenys yra realūs reikalauja priimti daug sąlygų ir tvirtinti tam tikrus dalykus, kurie ne visuomet yra tokie, kokie tvirtinami.

Tęsiame pasakojimą apie laiko eilutes ir jų prognozavimo metodus. Jau pasakojome, kad laiko eilučių, ypač ilgų, prognozavimas yra iššūkis daugeliui mokslo ir inžinerinių sričių. Prognozavimo tikslas, turint tam tikrą kiekį duomenų numatyti ateities duomenis, jų dar nežinant.

Daugelyje mokslo sričių, tokių kaip ekonometrija ar statistika, laiko eilute laikoma duomenų aibė, gaunama fiksuojant tam tikro stebėto kintamo reiškinio dydžius reguliariais laiko intervalais. Pavyzdžiui, tai gali būti per dieną šalyje suvartojamos elektros kiekis, stebimas kainų indeksas biržos uždarymo metu, vėjo greitis matuotas kas valandą ir pan.

2011 m. kovo 3 d. 11:00 val. Kauno technologijos universitete (Kaunas, Studentų g. 50, 325F auditorijoje) vyks 17-asis prof. K. Baršausko fizikos konkursas moksleiviams.

Muzika yra vienintelė meno sritis, kurios pavidalas ir priemonės sutampa, lygiai taip pat kaip ir matematika yra vienintelis mokslas, kurio metodai ir subjektai sutampa. Ryšys tarp matematikos ir muzikos: rezultatas – mąstymo produktas, neturintis tikro materialaus pavidalo.

Tęsiame pasakojimą apie nanogelius - biomedžiagas, kurios būna lengvai pasisavinamos organizmo, suvirškinamos arba pasišalinti iš jo, nesukeldamos pavojaus biologinėms sistemos.

1998 m. Stanfordo (Kalifornija, JAV) universiteto studentai Larry Page‘as ir Sergejus Brinas vykdė tyrimų projektą apie naujos kartos internetinės paieškos variklius. To meto internetinės paieškos sistemos tinklapius vertino (rangavo) pagal tai, kiek kartų vykdoma užklausa aptikta tame tinklapyje.

Skaitytojas tikriausiai jau pavargo nuo gausaus įvairiais fizikiniais principais pagrįstų vakuuminių siurblių asortimento, paminėto pirmojoje straipsnio dalyje. Nepiktnaudžiausiu jo dėmesiu ir čia neminėsiu rečiau naudojamų konstrukcijų.